vykti

vỹkti, -sta, -o intr. KBII159, K, K.Būg, Š, DŽ, KŽ; M 1. S.Stan, L, Rtr pėsčiomis ar kokia susisiekimo priemone leistis į kelionę, keliauti (ppr. į kokią tolesnę vietą): Ans vỹko tuo keliu, t. y. važiavo J. Vỹkti į ligoninę, į naują vietą, į parodą NdŽ. Vỹkti pas tėvą NdŽ. Tuojau vykstù jo pasveikinti NdŽ. Kur dabar vykstì? DŽ¹. Ar pasiruošęs namo vỹktie? Vlkv. Į tas veselias tie vỹko, ką vadino, nevadintas nejo nėkas Žr. Pernakvojęs klebonas į Šiaulėnus nebvyko M.Valanč. Dabar jau geriau, bet dar ne visai, ir po Velykų vėl ketinu vykti į Kauną pasigydyti Pč. Leisk man vykti namo, pas vyrą! V.Krėv. Maurušas iš tyko pas Joselį vyko JD845. | prk.: Mes minių minios atlydėjome čionai tą didįjį vyrą, iš gyvųjų tarpo vykstantį dausosin, amžių pasaulin A.Sm. Aš vykstu pas dievus V.Krėv. ║ apie susisiekimo priemonę: Garlaivis vỹksta į Klaipėdą NdŽ. 2. Vd būti daromam, eiti veiksmui, procesui; darytis: Veiksmas vỹksta kaime DŽ¹. Posėdžiai vỹksta vakarais BŽ446. Nuo senų laikų pati svarbiausia prekyba vyksta jūromis rš. Prie Dubysos vyko pačios žiauriausios ir atkakliausios lietuvių kovos su kryžiuočiais LKXXI60. Per vỹkusią krygę buvo sunaikyta viskas Smln. Kap teismas vỹko, tai buvo apie penkiosdešimt žmonių Rdš. Senosės[e] trobos[e] šokiai vakarais vỹko Gršl. Pamaldos vykdavo paeiliui lietuviškai ir lenkiškai rš. Derybos dėl skolos ir degtinės vyksta kiekvieną kartą, kada tik Kedulis ateina V.Myk-Put. O pamoka vỹksta, tai neina vaikus sujuokyt Vlkv. Norėjau pasakyt tau tik, kas vỹksta, o tu daryk kaip išmanai Rg. Aš gerai žinojau, kap tas eigulio darbas vyksta Vlk. Kalbos ugdymas vyksta palengva, kartu plėtojantis tautoje visuomeniniams ryšiams, praktinėms žinioms ir bendram švietimui LKXIX210. | refl.: Kad rujos jau vỹkstas, tada puola tie briedžiai ant žmogaus Pš. 3. N, BzBkXXVII141 tapti tikrove, pildytis: Tas svajojimas pradeda vykti rš. Tikrai vyksta, arba pildžias, ansai žodis, kurį bylojo Viešpatis Dievas per pranašą DP509. 4. ppr. impers. Sut, L, Š, NdŽ sektis, eitis, klotis: Piršlybos dideliai vỹko gerai, piršlys piršo Krt. Nevỹksta mergai ištekėti J. Vỹko mun vyrą išsirinkti, vỹko gyventi Als. Jamui gerai ten vỹksta, t. y. vedasi, sekas gyventi J. Kaip vyksta gyventi? LzP. Ka mun vỹksta, ka muni visi myla Krt. Sveikata nevyksta prš. Darbas, derybos mums nevỹksta NdŽ. Tep nevỹko, tep nevỹko ma[n] tos bitės šįmet Plv. Statybos nevỹksta, kiauri vargai Krš. Ir man juodmargos karvės vỹksta Plng. Negardus pyragas, tiesiai nevỹko Drsk. Ai, Dievali, raugutis nevyko S.Dauk. Šimet man agurkai nevỹksta Lnkv. Mun nevỹko vėdarai virti End. Nevỹksta mun su kiaulėms, kaži ko sprogsta Krš. Vaikas i laimė, i nelaimė – visaip vỹksta Krš. Mums pradėjo nebvỹkti (kortuojant) Trš. Mama iš didelio gyvenimo buvo, bet kaži kaip nevỹko nei arti, nei sėti Sd. Kaip jam vìks, nežinau, vaikel Paį. Vyriškuo be motriškos sunkiai vỹksta Pln. Kažin kaip čia vỹks vedvims, kaip čia vedvės nurausiav [linus] LKT57(Lkž). Kiek kartų ruošėmės, vis nevỹko ir nevỹko išvažiuot Trgn. Ligšiol keliauti vyko, nebuvo atsitikę jokių nelaimių J.Balč. Su sveikata nelabai vyksta Pš. Krikščionims vyksta kariauti netikėlių krašte S.Dauk. Vienąroz nutvers ir bus bloga, ar tep ir vyktų̃ vogt?! Drsk. Vaikiukas savo protu galia išeiti aukštai, mergelei kaip vỹksta Rdn. ^ Kas pyksta, tam kiaulės vỹksta Vkš. Negeros akys pamatys – gyvuliai nevỹks Žml. Ka nevỹksta, ta i nevedas (nesekas Rdn) Trk. Kartais i gerai gaspadinei nevỹksta bulbynė Krš.

nevyktinaĩ adv. I.

5. gerai augti, tarpti, vešėti: [Tilškė svaiginančioji] vyksta labiausiai metūse lytvotūse P. Tokio[je] pragumo[je] pasėti javai teip tinai vykstai, jog tarsi vaisingesnės žemės pasaulė[je] nebėra S.Dauk. Duok šviesą ir šilimą, idant vyktum žmonys, gyvoliai, žolės ir medžiai S.Dauk. Jis geras gatunkas tas paršas, gerai vỹksta Sk. | prk.: Tacitas vadina tą kraštą, kuriame gintaro vykę, Estais S.Dauk. ^ Grūšlaukėje nevyksta grūšios M189. \ vykti; atvykti; davykti; įvykti; išvykti; nuvykti; pavykti; parvykti; pervykti; suvykti; užvykti